- muilina
- mui̇̃linas, muilinà bdv. Mui̇̃linas vanduõ.
.
.
numuilinti — numuĩlinti 1. tr. nutrinti muilu: Skutėjas numuilino vyrui veidą rš. 2. žr. apmuilinti 2: Vienu žodžiu, muilina, muilina, ir, atrodo, numuilins rš. 3. intr. niekais, dykinėjant praleisti (laiką): Visą dieną numuĩlino, ir jam užmokėk Šlvn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
muilinas — mui̇̃linas, muilinà bdv. Mui̇̃linas vanduõ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
muilinas — muĩlinas, à adj. (3b) K 1. Krtn muilu nuteptas, primuilytas, muiluotas: Jei muĩlinos rankos, tai nuplauk J. Kaip čia išskalbei, ka muilinì tebėr! KlvrŽ. Muilinà galva Prk. Palikau to muĩlino vandenio, gali plauti Prk. muilinaĩ adv. K. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
muilintojas — muĩlintojas, a smob. (1) kas muilina. ◊ akių̃ muĩlintojas apgavikas: Akių muilintojai, perkūnas juos trenktų! rš … Dictionary of the Lithuanian Language
sumerkti — 2 sumer̃kti, ia (sùmerkia), sùmerkė tr. 1. visus sudėti, sukišti į vandenį: Į vandenį muiliną sumer̃k drabužius J. Mano mergelė darbininkėlė sumerkė žlugtelį į ežerėlį JD583. Sumerkė bobelė saldų salyklą BsO323. Mes vienos linelius sumerkėm Rz … Dictionary of the Lithuanian Language